- kuitvėla
- kùitvėla scom. (1), kùitvela (1) žr. kūtvėla: Tu apsišvaryk kiek, matai, kad visi kùitvėla vadina Mrj. Tai kùitvela žmogus – susivėlęs, apdriskęs, kap ir negalėtų susitvarkyti Mrj. Jį įžeidė, garbę nuplėšė tas kuitvela rš. ^ Nesenai nušukavau tą kumelę, tai ir vėl lyg kùitvela išsivoliojo mėšlyne VšR.
Dictionary of the Lithuanian Language.